Peteris Johannesenas, IFFO prezidentas, buvo vienas iš Šiaurės Atlanto jūros gėrybių forumo akvakultūros pašarų aukščiausiojo lygio susitikimo pranešėjų. Susitikime jis paaiškino, kodėl jūrinės žaliavos ateityje taps tvaria sveiko maisto platforma.
Visi pranešėjai pabrėžė, kad siekiant aprūpinti mityba milijardus žmonių ir sprendžiant daugelį iššūkių, tokių kaip gyventojų skaičiaus augimas, energijos sukrėtimai ir klimato kaita, dialogas ir kontaktai atlieka svarbų vaidmenį visos vandens maisto sistemos vertės grandinėje. Susitikimas prasidėjo svečių iš Skrettingo kalba. Jie teigė, kad iki 2030 m. jūros gėrybių gamyba turėtų padidėti 32 procentais. Todėl žaliavos reikia papildomai 40 mln. tonų.
Dėl dabartinio strateginio jūrinių žaliavų naudojimo akvakultūros pramonėje iš 1 kg jūrinių žaliavų galima pagaminti 5 kg išaugintų jūros gėrybių: „Tai neįtikėtinas multiplikatorius, rodantis žuvų miltų ir žuvų taukų svarbą pasaulinei gamybai. kultivuotų jūros gėrybių“. Han Peide pabrėžė.
Antra svarbi informacija, kuria pasidalino visi pranešėjai, buvo apie perdirbimą: jūrinės žaliavos nesudaro atliekų. Kalbos pradžioje pranešėjas iš Veramario citavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis. Remiantis duomenimis, 35 procentai žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų, sugautų iš vandenynų, ežerų ir žuvininkystės ūkių, buvo iššvaistomi dar nepatekę į vartotojų lėkštes. Jie tvirtina, kad švaistyti žuvį reiškia eikvoti pašarus.
Jūrinės žaliavos gaunamos iš įvairių žaliavų, iš kurių du trečdaliai gaunama iš pašarinių žuvų. Pašarinių žuvų, kaip maisto produktų, rinka yra labai ribota. Kai žuvies perdirbimo šalutiniai produktai ir likučiai yra perdirbami į žuvų miltus ir žuvų taukus, jie gali būti strategiškai naudojami pašaruose, kad būtų galima labai efektyviai gaminti plačiau priimtas ir vartojamas žuvis bei kitus gyvūninius baltymus. Didėjantis šalutinių produktų naudojimas suteikia akvakultūros pramonei svarbų papildomų žaliavų šaltinį, kad būtų galima papildyti reikalingus pašarus. Šalutiniai žuvies ir vėžiagyvių perdirbimo produktai gali sudaryti 70 proc. pradinio svorio (žuvies filė išeiga priklauso nuo rūšies, paprastai sudaro 30-50 proc. žuvies).
Ištyrę atitinkamai žuvų miltus ir žuvų taukus, nustatėme, kad pasaulinė žuvų miltų gamyba iš šalutinių produktų sudarė 29,8 proc. visos produkcijos, o žuvų taukų gamyba iš šalutinių produktų – 51 proc. . Palyginti su žuvų miltais, žuvų taukų produkcijos vertė yra didesnė. Tai daugiausia lemia didelė lašišos ir lašišos likučių aliejaus gamyba.
Pašarinių žaliavų gyvavimo ciklo vertinimas yra pagrindinis visos veiklos klausimas, taip pat laikomas pagrindiniu veiksniu, padedančiu priimti sprendimus.
Han Peide pabrėžė: "Visi žinome, kaip svarbu suprasti savo veiklos pėdsaką. Visa veikla ir gamyba paliks pėdsakus. Turime suprasti veiksnius, kurie sukelia pėdsakus, kad galėtume juos sušvelninti ir pagerinti." Gyvavimo ciklo vertinimu (LCA) siekiama palyginti visus gaminiams ir paslaugoms priskiriamą poveikį aplinkai, kiekybiškai įvertinant visas medžiagų srautų sąnaudas ir išeigas bei įvertinant, kaip šie medžiagų srautai veikia aplinką. Prisijungdama prie Pasaulinio pašarų gyvavimo ciklo vertinimo instituto (GFLI), IFFO prisidės prie viešos duomenų bazės, skirtos tarp pramonės šakų palyginimui, kūrimo.
Jei atkreiptume dėmesį į vieną iš 16 parametrų, įtrauktų į Pasaulinio pašarų gyvavimo ciklo vertinimo instituto duomenų bazę, ty anglies pėdsaką, pamatytume, kad visų pagrindinių smulkių pelaginių žuvų išteklių rezultatai buvo geri. Peru ančiuvių anglies dvideginio emisija sudaro mažiau nei 8 procentus anglies dioksido išmetimo iš sausumos žaliavų, tokių kaip SPC (koncentruotas sojos pupelių baltymas, kurio emisija viršija 90 procentų). Šalutinių jūrinių produktų našumas taip pat yra puikus.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – mityba. Apie mūsų mitybą ω- 3 ir ω- 6 Būtina EPA ir DHR pusiausvyra bei daugybė EPA ir DHR teikiamų privalumų aprašyti daugelyje straipsnių, įskaitant Norvegijos maisto, žuvininkystės ir akvakultūros institutą (NOFIMA). ). Be šių pagrindinių maistinių medžiagų, amino rūgštys ir vitaminai taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant žuvų sveikatą, skatinant žmogaus vystymąsi ir palaikant sveikatą.
Jūrinės žaliavos vis dažniau naudojamos kaip strateginės žaliavos. Jie sukūrė tvirtą mitybos platformą akvakultūros pramonei. Žuvies miltai yra idealus mitybos paketas, kuriame gausu baltymų, nepakeičiamų amino rūgščių ir įvairių kitų mikroelementų. Žuvų taukai vis dar yra ekonomiškai efektyviausia ilgoji grandinė pasaulyje ω- 3 Riebalų rūgščių šaltinis. .